Vakar dalyvavome dailės terapijoje, kurioje gavome užduotį nupiešti save pasakos herojų veiksme. Po to kiti dalyviai turėjo sugalvoti klausimus kiekvieno piešinio autoriams, o autoriai turėjo sukurti pasaką kuri atsakytų į gautus klausimus. Kadangi mano (mūsų) pasaka dalyviams labai patiko, dalinuosi ja ir su jumis. 🙂
Vieną kartą Ryanair’as paleido akciją skrydžiams į tolimą, mažai kam žinomą salą. Suskrido žmonės iš šiaurės, o gi ten pamatė ant milžiniško krėslo sėdintį karalių, tarp palmių, ramiai žvelgiantį į jūrą.
Vienas smalsuolis priėjo ir paklausė: ko sėdi ant to krėslo, ko nedirbi savo šaliai? Karalius atsakė, kad stebi ir džiaugiasi vyksmu aplink jį. Žmogus vis tiek nesuprato ir klausė: tai kaip atostogos? Karalius nusijuokdamas atsakė: tai ne atostogos, nuo gyvenimo ilsėtis nereikia. Bepigu jam taip kalbėti, pagalvojo žmogus, spjovė ir nuėjo į viešbutį.
Kitas šiaurietis, dar nenusivilkęs striukės, iš lėktuvo ką tik, šaukia: ar šilta čia? Karalius atsako: tikrai nešalta čia, daug drabužių nereikia.
Ir štai susirinko būrelis smalsuolių ir neiškentę vienas po kito pradėjo berti klausimus: ar tu čia vienas karalius negyvenamoje saloje, ar tu Mažasis Princas? Ar neliūdna, nenuobodu vienam karaliauti? Karalius sutriko, pamojo ranka aplink jį ir tarė: ar gi jūs akių neturite, ar jos užšalusios? Ar jūs nematote, kad sala dar ir kaip gyvenama, o jos žmonės mėgaujasi gyvenimu kartu su manimi? Jie atsipalaidavę, jiems patinka gyventi, pažiūrėkit, vieni guli hamakuose, kiti plaukioja jūroje, treti žaidžia tinklinį.
O vienam tikrai neliūdna, nes mes visi švenčiame gyvenimą. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas viduje, savo širdyje gali būti karalius arba karalienė, jei tik leis sau tai. O išoriniame pasaulyje užtenka ir vieno karaliaus! Sveiki atvykę į pilnatvės šalį, jauskitės kaip namuose, susipažinkite su mano draugais!
