Vieną dieną redagavau nuotraukas, padarytas Melburne ir fone skambėjo DJ Tiesto daina “Just Be” . Nuo 2004 metų ši daina mano grojaraščiuose būdavo lyg vaiduoklis. Kartais pradingdavo. Kartais vėl atsirasdavo.
Bet aš turiu tokį įprotį nesigilinti į dainų žodžius. Man svarbiausia pagauti esminę emociją, kurią sukuria muzika. Nes viskas, kas gali būti pasakyta žodžiais, jau seniai yra išsakyta. Tik va šį kartą kažkaip paėmiau ir išgirdau, apie ką čia dainuoja.
***
Tu gali apkeliauti pasaulį,
Bet negali pabėgti nuo savęs –
Nuo žmogaus, kuriuo esi širdyje.
Tu gali būti kuo nori,
Priversti mus tikėti Tavimi,
Paslėpti savo šviesą tamsoje.
Jeigu ieškai tiesos –
Tu privalai pažvelgti į veidrodį
Ir suvokti ką matai.
Tiesiog būk.
Sako, kad išmokti mylėti save –
Tai pirmas žingsnis kurį žengi
Siekdamas būti tikru.
Skrydžiai lėktuvais į egzotines šalis
Neatskleis Tau
Kaip Tu iš tiesų jauties.
Pripažink teisybę,
Kad Tu esi kas esi
Ir šio tikėjimo niekas nepakeis.
Tiesiog būk.
***
Oho. Tai buvo taip keista. Nes aš apkeliavau beveik 40 valstybių. Netgi nuklajojau iki miesto, kuris laikomas geriausiu gyventi jau 6 metus iš eilės – Melburno. Praleidau ten 2 mėnesius.
Būnant tenais, tas senas vidinis balsas vis stiprėjo ir stiprėjo:
„O jeigu tai tiesa? O jei iš tikrųjų žmonės apkeliauja visą pasaulį tik tam kad suprastų, jog Tėvynė yra pati geriausia vieta būti?“
Jaučiuosi, lyg būčiau pasiekęs kalno viršūnę. Lyg būčiau laimėjęs kovą prieš save. Nes statistiškai pasaulyje jau nebėra geresnės vietos gyventi. Ir aš dar turiu tokią „bėdą“, kad labai greitai prisitaikau prie naujos aplinkos. Kai įmetu save į naują aplinką, pas mane įsijungia kažkokia antgamtiška 7 pavara. Nežinomybėje ir neužtikrintume esu energingiausias.
Taigi, kad ir kur benukeliaučiau, svajonių gyvenimą pradedu gyventi ganėtinai greitai. Melburnas ne išimtis – antrą dieną po atvykimo jau keliavau į pirmąjį susitikimą prestižinėje miesto vietoje, o po penkių savaičių jau jaučiausi šio miesto gyventoju ir pradėjo darytis nuobodu.
Atėjo suvokimas, kad pritrėškiau save į sieną, nes nebemačiau kur toliau judėti.
Galvoje sukosi mintys: „Taigi, esu statistiškai geriausioje pasaulio vietoje. Esu laisvas daryti ką noriu ir niekas manęs čia nelaiko už pavadėlio. Savo laimę kuriu kad ir kur bebūčiau. Tad ar vis dar yra prasmė tą daryti kažkur kitur negu Tėvynėje?“
Vienatvės galia
Natūralu, kad savo kelionėse praleidžiu daug laiko būdamas vienas. Tokia patirtis yra labai vaisinga, nes aplanko stiprios savirefleksijos, kurios padeda suprasti kas iš tiesų esu. Prisiliesti prie tikrojo savęs.
Ėjau į iš koto verčiančius seminarus. Vysčiau įpročius, padedančius kurti sėkmingesnį gyvenimą. Mokiausi iš sutiktų žmonių.
Išbandžiau save improvizuotame koučinge – joks kitas metodas man kol kas neatnešė stipresnių suvokimų apie dualistinę Visatos prigimtį.
Ypač tada, kai susimaunu ir sulaukiu „Eik velniop“ žodžių iš benamių, kuriuos bandau koučinti.
Dabar esu daugiau negu tikras, kad galiu susikurti savo svajonių gyvenimą kad ir kur bebūčiau. Ir, svarbiausia – žinau kaip tą daryti, nes daugiau išmokau apie save ir žinau ko man reikia.
Žinau, kad niekas negali manęs sustabdyti, jeigu esu atviras ir sąžiningas su savimi.
Tavęs niekas negali sustabdyti, jeigu renkiesi viską išgyventi taip, kaip tai vyksta – be jokių susižavėjimų/nusisvaigimų/apmaudų/pasipiktinimų.
Tavęs niekas negali sustabdyti, jeigu renkiesi priimti TIESĄ. Tiesa yra stipresnė už Tave (kaip fizinį kūną). Tiesai nelimpa jokios etiketės. Ne, Tiesa nėra skaudi ar žiauri. Ne, Tiesa nėra smagi ar įspūdinga. Ji neateina ir nepradingsta.
Ji tiesiog YRA.
Tavęs niekas negali sustabdyti, jeigu renkiesi suprasti, kad esi atsakingas už gyvenimą aplink Tave – nes tai nėra nieko daugiau negu Tavo paties atspindys.
Tai, kas vyksta aplink Tave, vyksta dėl Tavęs
Ar kada pastebėjai: žmonės su kuriais susitinki ir bendrauji nėra tokie patys kai jie būna su kitais žmonėmis, arba kai būna vieni.
Tavo antroji pusė yra vienoks žmogus kai būna su Tavimi, ir tikriausiai labai kitoks kai būna su Tavo seneliais. Ir tikriausiai visiškai kitoks kai leidžia laiką vienumoje (to, deja, niekada nepamatysi).
Išvada – kadangi Tu esi aplinkinių žmonių elgesio lemiamas faktorius (priežastis) – reiškia, kad visi gali būti Tavo sielos draugai. Nes Tu pats nusprendi, ką nori matyti kitame žmoguje.
Jeigu esi tam atviras, jeigu gali priimti tiesą ir jeigu gali sąmoningai valdyti savo ego – niekas negali Tau pakenkti. Tu esi nenugalima jėga.
Net jei Tave kas nors nužudytų – Tau nebūtų padaryta jokios skriaudos. Kenkėjas nuskriaustų tik patį save. Nes kenkėjas kentės nuo skausmo likusį gyvenimą, o ne Tu. Jeigu renkiesi skleisti pasaulyje šviesą – esi nenugalima jėga.
Tu esi Trintis
Aplink mus juda energijos. Kadangi matome dualistinę Visatos išraišką, energijoms reikalinga trintis kad jos galėtų tekėti. Trintis padeda nukreipti energiją ten kur jos labiausiai reikia. Žmonės veikia kaip trintis Visatos energijai. Į tave plaukia neįsivaizduojami energijos kiekiai.
Tu renkiesi, kur nukreipti tas energijas ir matai atitinkamus rezultatus.
***
Esu laimingas, kad po tiek patyrimų aš vis dar esu gyvas. Ir pagaliau priėjau tą laiką kai galiu savęs paklausti: ar vis dar matau prasmę klajoti po pasaulį?
Atsakymas: TAIP. Ir dar tikrai klajosiu.
Bet jau nebeesu apsvaigęs nuo minčių apie geresnį gyvenimą esantį „kažkur kitur“.
Bet šiuo konkrečiu gyvenimo metu didžiausią prasmę matau būti Lietuvoje.
Visi prasmingi ryšiai čia jau yra, laukiantys mano energijos. Aš noriu keliauti asmeninio augimo tikslais, bet nebematau prasmės kažkur išvykti 5-10 metų ir po to grįžus čia suprasti kad pusės prasmės jau nebėra. Žmonės miršta, gyvenimas bėga.
Žinoma, jeigu kokiam Šiaurės ašigaly įvyktų kažkas baisaus ir reikėtų ten važiuoti 5 metams atstatyti situacijos nes kitaip gyvybė Žemėje išnyks – tada kalbėčiau kitaip.
Su laiku kiekvienoje pasaulio vietoje galima susikurti prasmę būti. Bet esu dėkingas, kad ji jau yra Lietuvoje – tad kodėl turėčiau nuo jos bėgti? Ji vis dar čia, tiksliai ten kur ją palikau – tad kam švaistyti brangius gyvenimo metus?
Toji prasmė laukė kol užaugsiu iki žmogaus, gebančio Ją suprasti. Ačiū Jai už tai.
Be klajonių, niekaip nebūčiau supratęs kad savo gyvenime Lietuvoje turėjau „akląją zoną“ (tokia kaip būna automobilio veidrodėliuose). Tai panašu į bandymą pamatyti mūsų planetą. Tu negali jos pamatyti neišskridęs į kosmosą ir nepamatęs jos iš viršaus. Kažkada galvojai, kad tai yra tiesiog gabalas žemės lygioje vietoje. Bet kai pakyli, supranti kad klydai. Tai buvo tiesiog Tavo vargana iliuzija. Kurią sutraiškė planetos didybė.
Tas pats ir su Tavimi, žmogau. Jeigu niekad nepabandysi į save pažvelgti iš šono, iš kitos perspektyvos – niekad taip ir nesuprasi, kas esi.
—
Mano instagram: cherry_tomas.
