Man pasisekė, kad turiu tokius nuostabius draugus, su kuriais jau ne kartą esame išsiruošę į kupinas įspūdžių ir verčiančias iš koto keliones. Vien automobiliu esame pravažiavę daugiau nei 25 000 km Europos keliais. Aš asmeniškai esu aplankęs daugiau valstybių negu man yra metų (32 valstybės VS. 22 metai 🙂 ). Europoje dar liko neaplankytos tik Skandinavijos šalys, Andora, San Marinas, Liuksemburgas, Danija, Airija, Baltarusija, Islandija, Kipras, Malta ir Moldova.
Esu beprotiškai dėkingas laisvės propaguotojams ir kovotojams už tai, kad dėl jų praeities darbų dabar galime nuvažiuoti nuo Europos geografinio centro iki Vakariausio taško Portugalijoje nesustojant nė vienoje muitinėje, jaustis visiškai laisviems, šėlioti ir džiaugtis gyvenimu.
TAČIAU KAS YRA TIKRA KELIONĖ?
Pabandžiau pasvarstyti šia tema iškeldamas klausimus ir atsakydamas į juos remdamasis asmenine ir kelionės draugų patirtimi.
Taigi, ką reiškia iš tikrųjų keliauti?
1. Važiuoti iš taško A į tašką B?
- Dažniausiai ne – tikroje Kelionėje Tu supranti, kad pats gyvenimas tėra tik judėjimas iš A į B.
- Taip, jeigu važiuoji atbulomis kalnų takeliu – nes nukrypimas į C gali reikšti kad nebus nei A nei B.
2. Suplanuoti maršrutą iš anksto?
- Taip, nes netyčia užklysti į mišką, kur aplink Tave iššoka automatais ginkluoti pasieniečiai tikriausiai nėra kelionės tikslas.
- Kartais ne, nes tikroje Kelionėje Tau bent kartą turi dingti žemėlapiai ir tuomet Tu, visiškai pasiklydęs, vairuoji tik pagal savo nuojautą.
3. Grįžti su sveiku automobiliu?
- Ne, nes jeigu greitkelyje važiuojant 160km/h paukštis neišdauš stiklo – argi tai tikra Kelionė?
- Taip, jeigu automobilis pagamintas 1985 metais…
4. Miegoti minkštoje lovoje nuostabioje viloje ant jūros kranto?
- Taip, jeigu vakar nakvojai po atviru dangumi ir atsibudai nuo lietaus permirkusiame miegmaišyje arba asilų apsuptyje.
- Ne, jeigu pasistatei palapinę nuošaliame gamtos rojuje, kuriame Tave užliūliuoja dar negirdėtų paukščių garsai krentančių žvaigždžių fone.
5. Jausti, kad važiuoji?
- Taip, jeigu tai yra Tavo paskutinis kilometras pasibaigus kurui, kai beviltiškai žvalgaisi degalinės.
- Ne, nes judėdamas gražiausiu Europos keliu, nutviekstu saulėlydžio iš krištolinės jūros su tūkstančiu salų Tu ne važiuoji, bet skrendi kažkur aukštai, padebesiais.
6. Liūdėti?
- Taip – jeigu liūdesys dėl to, kad kelias savaitęs pabuvęs vaiku supranti, kad iš tikrųjų kiekvienais metais tik sensti ir į vaikystę galėsi sugrįžti tik mintimis (arba elgesiu :)).
- Ne (o gal ir taip), jeigu tas liūdesys dėl to, kad tarpusienyje tarp 2 šalių muitinių kažkur pradanginai automobilio dokumentus ir nežinai ką toliau daryti.
7. Pasijusti mažu?
- Ne, jeigu patenki į vietinę protesto akciją ir supranti – kad tu tik praeivis ir niekuo negali padėti.
- Taip, jei tas jausmas aplanko žvelgiant į Vezuvijaus ugnikalnio bedugnę iš viršaus, užvažiavus į ją su motoroleriu.
8. Keltis į kitą krantą?
- Ne, jeigu tai tėra tik didžiulis keltas, kuriuo plaukdamas vakare grožiesi įspūdingai apšviestu vienu iš ilgiausių Europos tiltų.
- Taip, jeigu tas keltas – tiesiog iš rastų sukalta platforma, ant kurio važiuojant norisi atsisveikinti su artimaisiais, dėl visa ko.
9. Vakarieniauti ant stogo?
- Ne (o gal ir taip) – jeigu tai yra apleisto bunkerio stogas, nuo kurio matosi žibanti įlanka, apsupta kalnų.
- Taip, jeigu būnant ant to stogo į Tave žvelgia auksine spalva nutviekstas Atėnų Akropolis arba Stambulo Mėlynoji Mečetė.
10. Patekti į gamtos stichiją?
- Taip, jeigu tai yra įspūdingasis Vakarinis Europos kraštas, kur gali grožėtis mūsų planetos išlinkimu ir beribe jūra tiesiog atsirėmęs į vėją.
- Ne, jeigu Lenkijoje užklumpa audra per kurią kelias vos matosi ir esi bombarduojamas balandžių „bombomis“ 7 kartus per minutę taip stipriai, kad sustoti ir nueiti į gamtinį „tualetą“ tampa tiesiog neįmanoma.
11. Apsilankyti kaime?
- Ne, jeigu tai Tavo močiutės kaimas, kuriame ganosi karvės, veši žalia žolė ir niekas nevyksta.
- Taip, jeigu pervažiavęs šalį supranti, kad visa ta šalis yra didžiulis kaimas, kuriame šalia apšaudytų ir susprogdintų pastatų stiebiasi nauji, gražūs namai, simbolizuojantys ilgai siektą atgimimą.
12. Laikytis visų taisyklių?
- Ne – tikroje Kelionėje Tu bent kartą pravažiuoji pro muitinę nesustojęs, priešpriešine greitkelio dalimi ir pro raudoną šviesoforą.
- Taip, jeigu tu esi Stambulo centre – nes jautiesi išskirtinis.
13. Važiuoti lygiais keliais?
- Ne – tikroje Kelionėje Tu bent kartą tamsoje pervažiuoji šuns lavoną ir vos neįkrenti į duobę, atsivėrusią tiesiog ant kelio.
- Taip, jeigu tuos lygius kelius randi Rumunijoje arba Albanijoje.
14. Skubėti žvilgčiojant į laikrodį?
- Dažniausiai ne – tikroje Kelionėje Tu, paklaustas kuri mėnesio ar savaitės diena dabar yra, neturi atsakymo.
- Taip, kai pramiegojęs atsikeli likus valandai iki autobuso išvažiavimo ir kai daiktai nesudėti, o iki stoties – 30min kelio.
15. Mąstyti žemiškais standartais?
- Ne, jeigu Tu pasikėlei į tokią vietą, kurioje debesys apsipina aplink Tavo pečius ir priverčia Tave uždainuoti „Now We Are Free“.
- Taip – kai užeini į didįjį Stambulo turgų arba vairuoji visą naktį be sustojimo – tada mąstymas žemiškais standartais praverčia 🙂
16. Netikėtai sutikti draugus?
- Taip, jeigu tai draugai-tranzuotojai, atsitiktinai sutikti kelyje užsukus į degalinę.
- Ne, jeigu tai atsilikęs ekipažas, kurį pasitikęs pamatai kad jie (t.y. jos) atvažiavo su atidaryta bagažine ir išbarstytais daiktais.
17. Susidurti su šviesa tamsoje?
- Taip, jeigu tai mėlyna šviesa sklindanti iš planktonų „teatro“ jūroje. Arba jeigu tai netikėtas saulės spindulys, pasiekęs nežemišką Etnos ugnikalnio viršūnę.
- Ne, jeigu tai yra švytinčios akys bebaimio gyvūno, pasiruošusio pulti po ratais.
18. Išgirsti apie tautiečius?
- Ne, jeigu apie juos šneka imigrantais nepatenkinti anglai.
- Taip, jeigu istorijas apie lietuvius išgirsti iš atsiskyrėlio Krymo totoriaus lūpų, gyvenančio nuošaliame kalnų kaimelyje.
19. Pamiršti pasiimti krepšį su maistu?
- Ne, jeigu aplink pilna makdonalų ir burgerkingų.
- Taip, jeigu Tu visas suplukęs užkopei 2km į kalnuose tyvuliuojantį ežerą tik tam, kad suprastum savo baisią klaidą.
20. Gulėti išsidrėbus prie jūros?
- Dažniausiai ne – Kelionė nebus tikra jeigu bent kartą nepašokinėsi per cunamį primenančias bangas.
- Taip, jeigu iki tos jūros savaitę važiavai.
21. Kažką nustebinti?
- Ne – tikroje Kelionėje ne Tu pats, bet aplankytos vietos bei gamtos didybė priverčia Tave išsižioti ir pasijusti lyg ne Žemėje.
- Taip (o gal ir ne), jeigu po Tavo „prasinešimo“ siauroje gatvelėje 2 automobilių vairuotojai kitą rytą nustebs neradę veidrodėlių.
22. Turėti galimybę ramiai atlikti „reikalus“ gamtoje?
- Kartais taip, bet jeigu ten Tavęs bent kartą neužpuolė laukiniai šunys – argi tai tikra Kelionė?
23. Patekti į kamščius?
- Taip, jeigu tie kamščiai susidarė dėl avių ir asilų bandos kažkur kalnų keliukuose.
- Ne, jeigu į kamščius pakliuvai karštą dieną važiuodamas prie jūros.
24. Susidurti su problemomis?
- Ne, jeigu tai tėra tik tvora ar vamzdis ant kelio.
- Taip, jeigu ta problema – laukiniai šunys, kurie pavogė batą. Ir asilai, kurie neapsaugo nuo šunų…
(toliau galite pildyti patys…)
Kaip jau supratote, visi pateikti atsakymai paremti kelionių patirtimi. Ir visgi, vienodų žmonių nėra – kai kam mano pateiktas „Taip“ bus „Ne“, o „Ne“ pavirs „Taip“.
Svarbiausia, kad kelionė būtų tokia, apie kurią su pasididžiavimu galėtum papasakoti vaikams, anūkams, proanūkiams ir įkvėpti juos leistis į savo unikalią Kelionę.
Natūralu, jeigu keliones lydi nežinia. Bet, kaip sakė mano universiteto rektorius – nebijokite nežinoti. Nes nežinojimas kuria. Autentiška kelionė neapsieina be abejonių. Ir tik Tu savo veiksmais gali įsitiktinti, ar tos abejonės buvo pagrįstos.
O autentiška kelionė ir yra tikroji Kelionė.
Gerų kelionių!
